“Aš tikiu aš irgi ne”
autorius akvile + tema gyvenimas, knygos
Knyga „Aš tikiu aš irgi ne“ skirta žinių fanatikams, religijos kritikams ir atsidavusiems tikintiesiems. Diskusija visais amžinaisiais klausimais. Vienoje pusėje užkietėjęs snobas, įžulus kritikas, rašytojas Frederic Beigbeder, kitoje – Monsinjoras Jean – Michael di Falco.
Knygoje gausu minčių apie Dievą, laimę, mirties baimę ir kitus žmogaus gyvenimo kelio epizodus. Nuoširdus tikėjimas Dievu ir akivaizdus jo neigimas. Daug prieštaravimų sau ir tikėjimui. Ir visa tai pateikta atviromis įsitikinusio ateisto ir vyskupo mintimis. Vien tai, kad šie du skirtingi žmonės susitiko ir atvirai diskutavo – savotiška pergalė. Tik kuri pusė laimėjo neaišku, nes atsakymas – kiekviename iš mūsų.
Knyga – tarsi religijos žemėlapis ir dar daugiau. Tai lyg nuorodos kaip tuo žemėlapiu, šiuo atveju religija, naudotis. Paaiškinimai ko tikintysis dar gali nežinoti apie dalykus, kurie kartais mums kelia baimę, o, iš tikrųjų, tai savaime suprantami dalykai. Pasirodo, abejoti Dievu nieko tokio. Net Jėzus to neišvengė, bet svarbu laiku sustoti. Panašūs klausimai ir atsakymai privers susimąstyti, dėl ko kartais nueiname į bažnyčią, Kūčių vakarienę pradedame malda ir kalėdaičių laužymu, o Velykų rytą šventinam duoną su druska.
Žmogiški ir paprasti pamąstymai ras kelią į kiekvieno širdį. Deja, kartais norėsis, kad būtų atsakyta išsamiau. Tačiau teks pripažinti šios diskusijos pergalę prieš nežinojimą. Labai nuoširdi ir atvira diskusija. Patiems apie tai kalbėti, tikriausiai, pritrūktų žodžių ir to pačio tikėjimo. Juk ne veltui sakoma, kad žmogus be tikėjimo kaip tuščias indas. Ir jį, be abejonės, galima užpildyti bet kuo.
Tikėjimas visada liks neišsenkanti tema. Ne veltui pagal visas etiketo taisykles viena iš neliečiamų vakaro temų yra religija. Ji kurkas svarbesnė mums negu atrodo, galbūt dėl to ja smarkiai nusivilima, kai pritrūksta tikėjimo mūsų pačių viduje.
