Filmas “Artimos šviesos”
autorius akvile + tema filmai, menai, video
Taip ir Lietuvą galima pamilti iš naujo… Naktinis Vilnius, greitis, rutinoje įkalintos mylinčios širdys, subtilūs dialogai ir bėgimas į nežinomybę. Paprasta ir kartu lietuviškai jausmiga ir jautri vienos paros istorija.
Igno Miškinio režisuotas filmas „Artimos šviesos“ glosto širdį ne tik dėl to, kad lietuviškas, bet ir todėl, kad pateiktas visiškai paprasta kalba. O pažvelgus giliau galima pamatyti kur kas svarbesnių dalykų.
Tikriausiai moterys ir vyrai atkreips dėmesį į skirtingus dalykus, bet išvadas padarys tas pačias. Filmo epizodai pateikia ne vieną elegantišką dialogą,o kai kurių materialių dalykų puoselėjimą pašiepia ir ne vienu filmo epizodu sugeba prajuokinti žiūrovą. Kartu tai šeimos drama, jauno žmogaus neįgyvendintos svajonės ir siekiai, gyvenimo vertybių sąrašas ir galiausiai mus supanti aplinka ir žmonės.
Nors filmas gana lėtas ir ramus - žiovauti netenka. Gal lietuviška kalba, o gal Vilniaus šviesos įtraukia į filmo siužetą ir priverčia lėkti nuo vienos degalinės į kitą, nuo vienos į kitą…
Smagu dar ir dėl to, kad Vilnius neatrodo kaip sovietinis paveldas, kaip dažniausiai norom ar nenorom pasitaiko lietuviškuose filmuose. Tik scena policijoje kelia norą ištarti: “Va! Milicija”.
Žiūrovų juokas ne vienoje scenoje tikriausiai reiškia, kad kažkokios reakcijos filmas tikrai sulauks. Neaišku ar filmo tikslas bus pasiektas, bet svarbiausia užmirštas nebus. Ir, mano manymu, tikrai pateisins geriausio 2009– ųjų metų lietuviško kino filmo vardą. Aišku, kaip taisyklė, bus atsidavusių kritikų „kąsti“ skaudžiai, bet bus ir tų kurie tieiog sakys: „patiko“. Aš būsiu viena iš jų.
„Įkvėpk…“
October 26th, 2009 at 11:16
rekomenduoju
October 27th, 2009 at 12:38
soso kažkaip ,keista buvo pamatyt tą mėėlyną rpstrylika
October 27th, 2009 at 15:55
skamba idomiai