Knyga. “Negyvėliai”
autorius akvile + tema gyvenimas, knygos
Dar viena knyga, tam tikra prasme, turinti savo kvapą. Senokai skaitytą knygą „Kvepalai“ savo kvapų gausybe papildė Mary Roach mokslinė žurnalistinė knyga „Negyvėliai“. Tik kvepia ji anaiptol ne kvepalais, ar mus supančia kvapų palete.
Taip. Ši knyga išties apie mirusiųjų kūnus. Ne apie žmones, kurie mus supo, o apie tai kas lieka po žmogaus. Kas po mirties vyksta tik su kūnu.
Visa tai autorė aprašo labai kruopščiai, su tokiai knygai būtinu sarkazmu ir išskirtiniu humoro jausmu. Nepamirštamos ir žmonių emocijos dirbant su negyvais kūnais, o faktai ir tiksli informacija šią knyga leidžia priimti kur kas lengviau.
Daugelis knygoje minimų patologų, kūno sužalojimo specialistų ir kitų mokslininkų stengiasi naudoti tą patį sudaiktinimo procesą arba sutelkti dėmesį tik į kūno dalis, o ne asmenį. Dėl šios priežasties knygoje mirusieji vadinami anaiptol ne vardais. Tai pasak autorės palengvina darbą su negyvu kūnu. Kai kuriais atvejais mirusieji vadinami skaičiais, apibūdinami kaip tam tikra spalva, todėl knygoje gausu eufemizmų bandant „negyvėlį“ įvardinti kitaip.
Vienas iš knygoje minimų specialistų tyrinėjusių TWA reiso 800 katastrofą pripažino: „Prie kruvinų mėsgalių įmanoma priprasti . O prie sudaužytų gyvenimų – ne.“ Todėl tos jautriosios dalies knygoje nedaug. Stengiamasi apsiriboti faktais, istorija ir tuo kas arčiausiai tiesios.
Kad ir apie ką knyga bebūtų, ji mūsų neatriboja nuo galimybės kur kas geriau pažinti mus supančią aplinka ir mus pačius. Sužinosite, kad žmones išlydėti atidengtuoses karstuose pradėta visai nesenai. Prisiminsite 1996-ųjų TWA 800 reiso katastrofą, kai lėktuvas subyrėjo ore, virš Atlanto vandenyno. Galiausiai geriau pažinsite patį kūną, absurdiška tik tai, kad to išmoksite iš negyvėlių.
Tie, kurie leidžia sau paskaityti ne tik euroromanus, šios knygos praleisti neturėtų. Mary Roach iš ties gerai padirbėjo rinkdama informaciją, stebėdama tai, kas daugelį iš mūsų priverstų nešti skudurus kuo toliau.
Taigi „skanaus“ šios knygos skaitymui linkėti tikrai neverta. Prie pusryčių stalo ji netiks, o tematika vers ieškoti tinkamesnio kampelio. Taigi laiko priprasti prie jos reikės. O nusiplauti rankas, bent po kelių skyrių, tikiu, norėsis ne vienam. Todėl pasiryžkit sužinot ir pamatyti, tikrai, nemažai.
July 23rd, 2010 at 17:36
O šią knygą skaitei lietuvių kalba? t.y. ar in LT ją galima gauti? Ar tik išvertei pavadinimą į LT kalbą, kai pati knygutė neversta?
Ech skamba įdomiai, manau, kad norėčiau ją pagraužti :)
July 24th, 2010 at 16:32
Taip ši knyga ir lietuvių kalba jau yra. Išleista Alma littera leidyklos. O perskaityti be abejonės verta :)