“Fresh goods from the east Fluxus”
autorius akvile + tema gyvenimas, knygos, menai
Kauno paveikslų galerijoje trečiojo aukšto salėje jus pasitiks Jurgiui Mačiūnui (1931 – 1978) skirta paroda. Nuolat veikiantis „Jurgio Mačiūno Fluxus kabinetas“ be jokios abejonės vertas dėmesio, kaip ir pati Jurgio Mačiūno kūryba, jo gyvenimo būdas ir stilius. Kam dar neteko susipažinti su šiuo avangardistu, tai puiki galimybė jį, kaip vieną iš Fluxus judėjimo pradininkų, pažinti iš arčiau. Žinoma, ji neatspindės tikrosios kūrybos ir jo gyvenimo dvasios, bet bent jau sudomins ir paskatins domėtis nekasdienišku ir nenuobodžiu menu.
Fluxus meno gerbėjų rastūmėte visame pasaultyje. Jie žavisi estetikos paprastumu, džiaugsmingu maištu prieš kasdieniškumą ir supuvusių vertybių skalę.
Visame pasaulyje ši asmenybė yra vertinama ir žinoma, kai tuo metu didžioji lietuvos dalis apie jį nežino nieko. Tačiau viena reikšmingiausių 2008 metų knygų, “Mr. Fluxus: kolektyvinis Jurgio Mačiūno (1931-1978) portretas” jau pradėjo kelią į Fluxus meno gerbėjų lentynas ir žmonių širdis.
Aišku yra viena: šis socialistinis menas pavergė, pavergia ir pavergs milijonus širdžių. Tai kodėl gi mums su šio meno pradininku ir atstovu nesusipažinus iš arčiau?
“Niekam nereikia mokytis ar mokyti Fluxus – eikite ir darykite! Eik ir būk!“
Jurgis Mačiūnas (George Maciunas)
Knyga. “Cinamonu kvepiantys namai”
autorius akvile + tema knygos, menai, video, vietos
„Kodėl neretai: iškeliauji toli, kad grįžtum? Kad pamatytum save iš šalies - kaip praeinantį sapną, laikinumo blyksnį…“
Cinamono kvapas…Koks jis? Aitrus, saldus, gaivinantis, primenantis vaikystę ir ant stalo garuojančią manų košę? Visa tai ir dar daugiau rasite Birutė Mar (Marcinkevičiūtės) knygoje „Cinamonu kvepiantys namai“. Tai pačios autorės kelionių po Rytų kraštus užrašai. Kupini nuoširdaus džiaugsmo, rytietiškos dvasios ir noro pažinti visiškai svetimą pasaulį. Režisierė, rašytoja, monospektaklių aktorė Birutė Mar siekia atskleisti Rytų paslaptis. Kodėl žmonės turėją galimybių prisiliesti prie rytietiškos kultūros, tradicijų nepastebimai pasikeičia? Tuos kurie ne kartą domėjosi Rytų kasdienybe nustebins realistiški pasakojimai, o nuo blogos nuotaikos ir melanchololijos visoje knygoje lydės aitrus cinamono kvapas.
Tai subtili ir kruopšti knyga išsiskirianti netradicine pailga forma ir papildyta pačios autorės fotografijomis ir trumpomis eilėmis:
„Dievulis davė daug žaislų –
pažaisk, paverk jei dūžta
Dievulis davė smėlio daug –
statyk pilis ir bokštus
ir daug vandens –
pasemki pilną kibirėlį
supilki ežerą –
kad atspindėtų pilį
o vakare – palik
ant kranto viską
kaip vaikas,
kiaurą dieną žaidęs…“
Indija, Nepalas, Tibetas – knygos skaitymas prilygs trumai kelionei į tolimuosius Rytų kraštus.
Geros kelionės!
Spektaklis “Duetai”
autorius akvile + tema menai
“Du žmonės, įžengę į tarpusavio santykių būseną, kurioje nebegalima tylėti, kurioje reikia naujomis akimis pamatyti šalia esantį žmogų ir kurioje dauguma ligtolinių vertinimo klišių tiesiog nebetenka prasmės. Tai būsena, kai žmogus labai aiškiai suvokia, jog svarbiausia jo išgyvenamo dueto antroji pusė – tai pats gyvenimas.”
Pagal dramaturgo Peterio Quilterio pjese pastatytas spektaklis „Duetai“ jau spėjo sužavėti ne vieną dešimtį žiūrovų. Dainiaus Kazlausko režisuotas spektaklis ir profesionaliai atliktas vaidmuo primena žiūrovams kokios aukštos sceninės kultūros gali būti teatras. Kiekvieną kartą stebina, kiekvieną kartą vis kitoks, nurodantis paslaptingiausias teatro plotmes.
Spektaklis „Duetai“ pasakoja apie gyvenimiškus porų portretus. Kartais tai atsitiktinai sukurti, kartais gyvenimo suvesti duetai. Aktoriai Viktorija Kuodytė ir Dainius Kazlauskas pateikia penkias gyvenimiškas situacijas, kurios pasakoja apie skirtingus žmonių duetus.
Spektaklis kur kas dinamiškesnis negu įprasta. Akivaizdžiai keičiamos scenos dekoracijos, erzinantis dūmų kvapas, naturalūs garsai. Visa tai žiūrovą suartina su scenoje vykstančiomis duetų dramomis.
Scenografija, kostiumai, muzika sukuria kiekvienam žiūrovui savaip suprantamą atmosferą. Jaučiami meilės, subtilumo, tragiškumo elementai – viskas iš ko susideda dviejų žmonių santykiai. Nesvarbu kas tai būtų. Brolis ir sesuo, kolegos, sutuoktiniai, daili pensininkų porelė. Visos jos turi vienalytį gyvenimą. Visos jos panašios viena į kitą, o duetų tarpusavio santykiai – ritminga ir garsi muzika, sukurta dviejų širdžių.
Tai charizmatiškas spektaklis spindintis scenine ir vidine harmonija, bet tuo pačiu paliksiantis vietos pamąstymams ir bandymams prieštarauti pačiam sau, norint atrasti tinkamą vietą po savo dueto saule.
„Tai ne visuomet poros, bet būtinai - duetai.“
Knyga. Stephen Clarke ir jo trilogija “Vieneri metai mėšle“.
autorius akvile + tema gyvenimas, knygos, vietos
Pirmoji trilogijos knyga „Vieneri metai mėšle“ puikiai parodo šių dienų kultūrų skirtumus kosmopolitiškoje visuomenėje.
Autorius Stephen Clarke taip sklandžiai ir spalvingai sugebėjo perteikti savo patirtį, kad jo knyga tapo populiari daugelyje pasaulio šalių. Knygoje pasakojama apie jauną anglų verslininką Polą Vestą. Savo kompanijos jis buvo išsiųstas į Paryžių, sukurti ir atidaryti angliškų arbatinių tinklą. Jam tenka „pereiti“ per prancūziško mentaliteto kupina atmosferą, patirti visus prancūziško gyvenimo malonumus, susidurti su nuolat streikuojančia Prancūzijos tauta ir išbandyti slidžius Paryžiaus šaligatvius.
Anglijos ir Prancūzijos nesutarimai nuo Šimtamečio karo iki Napoleono laikų nuolat pasireiškia ir šių dienų kasdienybėje. Tiek anglai, tiek prancūzai vieni kitus vertina labai kritiškai. Todėl knygoje taip akivaizdžiai kritikuojami šių šalių nesutarimai.
Autoriaus aštri ir kandi nuomonė, bei sarkastiškas angliškas humoras daro šį romaną dar patrauklesniu. Veikėjai įkūnijantys bohemišką gyvenimą nuspalvina scenarijų, o tarptautinės dvasios turintis Paryžius sugeba patraukti savo lengva bohemiška dvasia.
Skaitant knyga dažnai prisimindavau Frederico Beigbederio ironiją ir kandumą. Todėl susidaro įspūdis, kad knygos stilius ir įvaizdis persismelkęs F. Beigbederio rašymo stiliumi. Tačiau kur kas paprastesnis ir tikroviškesnis.
Knyga tikrai nėra XXI amžiaus šedevras, bet tūrėtų patikti ieškantiems trumpų atostogų skaitant knygą.
Žinoma, į Prancūziją kritiškiau pažiūrėti gali tik žmogus prijaučiantis prancūziškoms kultūros tradicijoms, bet kitos šalies atstovas. Ir nors autorius anglas romanas labiau persismelkęs prancūziškomis tradicijomis. Todėl ši knyga pravers žmonėms norintiems artimiau pažinti Prancūziją ir jos gyvenimo būdą. Ir tuo pačiu gauti praktiškų patarimų, jei kada tektų viešėti Prancūzijoje.
„La bella vie a Paris“*
*Gražus gyvenimas Paryžiuje. (Pranc.)
