„Laiko ratu“ 2009. Ruduo.

Įsibegėjus rudeniui spalio 16 – 18 dienomis vyks Tarptautinis antikvarinių daiktų ir sendaikčių turgus. Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių antikvarai prekiaus įvairia senovine atributika.

Populiariausio antikvarų suvažiavimo metu šurmuliuos ir mugė „Laiko ratu“, kurioje prekiaus daugiau kaip 300 amatininkų. O sukantiems galvą, kur įsigyti ekologiškų produktų, tai padaryti bus galima čia pat.

Prekybos miestelyje Urmas pirkėjai ir šiaip akį paganyti mėgstantys žmonės mugėje laukiami nuo 8 – 18 val.

Kaip ir kasmet, visas mugės dienas koncertuos saviveiklos bei šokių kolektyvai, vyks pantomimos bei teatro pasirodymai.

Ypatingai tiems, kurie jau pasiilgo sekmadienių blusų turguje ant Kauko laiptų bus šiokia tokia atrakcija – gal tik vieta neypatingai bohemiška ir tokios nostalgiškos atmosferos nesukurs. Bet norintiems įsigyti vieną kitą niekutį ir pagyvinti namų interjerą, šis renginys puikiai tiks.

Tarptautinis Kauno kino festivalis 2009

Tarptautinis Kauno kino festivalis grįžta į Romuvos kino teatrą!

Supratimą apie visas tarptautinio kino formas skatinantis festivalis laukia visų kino maniakų ir žada diskusijas, paskaitas ir susitikimus su kino kūrėjais.

Jau trečiąjį kartą kino gerbėjus lepinantis festivalis vyks spalio 1–18 dienomis.

33 filmų maratoną simboliškai pradės autobiografinė juosta „33 gyvenimo scenos“ – natūralios kiekvieno žmogaus gyvenimo situacijos iš kurių susideda žmogaus portretas. Galutinio atskyrimo nuo artimųjų momentas, brandaus gyvenimo pradžia.

Mano išrinktieji iš Tarptautinio Kauno kino festivalio programos:

„Transmisija“

Pasakojimas apie trijų brolių bandymą prisitaikyti prie aplinkos, kurioje komunikacijos sistema nebeegzistuoja. Pasaulis skendi panikoje, o broliai privalo įveikti asmenines tragedijas.

„Tuoj grįšiu“

Rami komedija apie islandų poetę norinčią mesti „žolytės“ platinimo verslą. Tačiau ji nepraleidžia progos pasipelnyti parduodama telefoną, kurio atmintyje – lojalių klientų kontaktai. Istorija įsibėgėja, kai Ana pakabina užrašą „Tuoj grįšiu“ ir išeina susitikti su potencialiu pirkėju.

„Šalti apkabinimai“

Naujausia režisieriaus Pedro Almodovaro juosta ir jo mūza Penelope Cruz. Šiame, jau septynioliktame P. Almodovaro filme pasakojama aklo režisieriaus, praradusio ne tik regėjimą, bet ir savo gyvenimo meilę, istorija. Čia žiūrovas ras visko: meilės, melo, ašarų bei melodramatiškų ar net komiškų scenų. Tai spalvinga mozaika, sudėliota iš skirtingų požiūrio taškų, persipynusių istorijų ir gyvenimiško dramatizmo. Juosta įtraukia savo siužetu, nepriekaištinga aktorių vaidyba ir subtiliai įpintomis užuominomis į ankstesnius P. Almodovaro kūrinius. Tai elegantiškas ir švelnus, kadaise buvusių spalvų paletės ir tikro skonio apdaras.

„Alkis“

Bene daugiausiai apdovanojimų nusipelnes kino festivalio filmas. Prievartą ir grožį derinantis pilnametražis filmas kino kritikų įvertintas vienu iš geriausiųjų 2008 – aisiais metais. Tai brutalus, depresyvus ir keliantis siaubą pasakojimas apie devintojo dešimtmečio realijas „Maze“ kalėjime. Dėmesys sutelkiamas į siaubingą nužmoginimo procesą ir konfliktus tarp kalinių ir jų prižiūrėtojų.

Apie šiuos filmus plačiau skaitykite po Tarptautinio Kauno kino festivalio, tačiau nepamirškite apsilankyti jame ir patys.

Filmas “Inglourious Basterds”

Quentino Tarantino tęsia savo gyvavimo erą. Filmas „Negarbingi šunsnukiai“  dar kartą patvirtino režisieriaus filmų meistro vardą.

Kitokia II-ojo pasaulinio karo improvizacija ir „tarantiniška“ filmo paletė.

Nepaisant kelių ištęstų epizodų ir besikartojančios idėjos, kad Amerika išgelbės pasaulį kino salės anksčiau laiko palikti nesinorėjo. Palyginus su praėjusiais režisieriaus filmais kraujo ir žiaurių scenų buvo kur kas mažiau, tad vieną kitą kartą prisimerkti vargo nebuvo.

Ne pirmą kartą žiūrint Q.Tarantino filmą kyla klausimas,- kokio žiaurumo tai turėtų būti žmogus? Bet gerai pagalvojus tai tikroji nacių istorija kur kas baisesnė. Gal tik tuos kuriems trūksta žinių apie Hitlerį ir jo valdymo laikotarpį filmas turėtų gerokai suklaidinti. Tačiau, mano manymu, improvizacija tikusi.

Tipiškas Tarantino prekinis ženklas - skyrių po skyriaus pristatymas, saldus garso takelis, simboliai su „kietomis“ pravardėmis ir klanai kraujo.

Daugiausiai vesterno žanrą primenantį filmą vainikavo tikrai talentingi aktoriai ir juokingi jų akcentai.

Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad tai 1967 metais pasirodžiusio karinės veiksmo dramos „Negarbningi šunsnukiai“ perdirbinys, todėl visiškos šlovės režisieriui prisiimti nevertėtų.

Q.Tarantino tikrai turi dovaną užkariauti holivudą ir greičiausiai šis filmas atsidurs geriausiųjų jo filmografijos saraše. Juk ne kiekvienas režisierius tokia paprasta kalba ir taip atvirai ir šaltai sugeba improvizuoti tokius beprasmiškus dalykus kaip nacių laikai ir dar patikti žiūrovui.

Pieno baras

Pienocentras“ – taip nuo 1934 vadinosi pastatas, kuriame vos prieš savaitę duris atvėrė naujai atgimęs pieno baras. Taip, – šiuo metu jis pasitinka lankytojus su pilnu prekystaliu įvairiausio skonio bandelėmis ir trijų rūšių pieno kokteiliais. Bet pritraukti lankytojus antrą ir trečią kartą reikės daugiau. Šiuo metu ten trūksta gaivaus oro, o viduje tvyro visų šaldytuvo vitrinoje esančių patiekalų kvapai. Žinoma, nostalgija atperka visus nesklandumus, bet kur tobulėti dar tikrai yra. Norėtųsi didesnės pieno kokteilių įvairovės, sienas būtų galima papuošti senojo Kauno nuotraukomis ir paieškoti muzikos kūrinių dvidešimto amžiaus 9-ajame dešimtmetyje skambėjusių daugelyje Lietuvos kavinukių.

Bet kokiu atveju sveikintina į Kauniečių rankas grąžinti tai, kas mus Kauniečiais ir padarė. Tikėkimės pirmą kartą 1983 – iaisiais duris atvėrusiam garsiajam pieno barui 2009-ieji atneš sėkmę.

Gražu, kai pro kavinukių langus žvelgiantys žmonių žvilgsniai kupini vilties, kad batų parduotuves pagaliau pakeis kur kas naudingesni ir kūrybingesni projektai.