Knyga. “Cinamonu kvepiantys namai”
autorius akvile + tema knygos, menai, video, vietos
„Kodėl neretai: iškeliauji toli, kad grįžtum? Kad pamatytum save iš šalies - kaip praeinantį sapną, laikinumo blyksnį…“
Cinamono kvapas…Koks jis? Aitrus, saldus, gaivinantis, primenantis vaikystę ir ant stalo garuojančią manų košę? Visa tai ir dar daugiau rasite Birutė Mar (Marcinkevičiūtės) knygoje „Cinamonu kvepiantys namai“. Tai pačios autorės kelionių po Rytų kraštus užrašai. Kupini nuoširdaus džiaugsmo, rytietiškos dvasios ir noro pažinti visiškai svetimą pasaulį. Režisierė, rašytoja, monospektaklių aktorė Birutė Mar siekia atskleisti Rytų paslaptis. Kodėl žmonės turėją galimybių prisiliesti prie rytietiškos kultūros, tradicijų nepastebimai pasikeičia? Tuos kurie ne kartą domėjosi Rytų kasdienybe nustebins realistiški pasakojimai, o nuo blogos nuotaikos ir melanchololijos visoje knygoje lydės aitrus cinamono kvapas.
Tai subtili ir kruopšti knyga išsiskirianti netradicine pailga forma ir papildyta pačios autorės fotografijomis ir trumpomis eilėmis:
„Dievulis davė daug žaislų –
pažaisk, paverk jei dūžta
Dievulis davė smėlio daug –
statyk pilis ir bokštus
ir daug vandens –
pasemki pilną kibirėlį
supilki ežerą –
kad atspindėtų pilį
o vakare – palik
ant kranto viską
kaip vaikas,
kiaurą dieną žaidęs…“
Indija, Nepalas, Tibetas – knygos skaitymas prilygs trumai kelionei į tolimuosius Rytų kraštus.
Geros kelionės!
Spektaklis “Duetai”
autorius akvile + tema spektakliai
“Du žmonės, įžengę į tarpusavio santykių būseną, kurioje nebegalima tylėti, kurioje reikia naujomis akimis pamatyti šalia esantį žmogų ir kurioje dauguma ligtolinių vertinimo klišių tiesiog nebetenka prasmės. Tai būsena, kai žmogus labai aiškiai suvokia, jog svarbiausia jo išgyvenamo dueto antroji pusė – tai pats gyvenimas.”
Pagal dramaturgo Peterio Quilterio pjese pastatytas spektaklis „Duetai“ jau spėjo sužavėti ne vieną dešimtį žiūrovų. Dainiaus Kazlausko režisuotas spektaklis ir profesionaliai atliktas vaidmuo primena žiūrovams kokios aukštos sceninės kultūros gali būti teatras. Kiekvieną kartą stebina, kiekvieną kartą vis kitoks, nurodantis paslaptingiausias teatro plotmes.
Spektaklis „Duetai“ pasakoja apie gyvenimiškus porų portretus. Kartais tai atsitiktinai sukurti, kartais gyvenimo suvesti duetai. Aktoriai Viktorija Kuodytė ir Dainius Kazlauskas pateikia penkias gyvenimiškas situacijas, kurios pasakoja apie skirtingus žmonių duetus.
Spektaklis kur kas dinamiškesnis negu įprasta. Akivaizdžiai keičiamos scenos dekoracijos, erzinantis dūmų kvapas, naturalūs garsai. Visa tai žiūrovą suartina su scenoje vykstančiomis duetų dramomis.
Scenografija, kostiumai, muzika sukuria kiekvienam žiūrovui savaip suprantamą atmosferą. Jaučiami meilės, subtilumo, tragiškumo elementai – viskas iš ko susideda dviejų žmonių santykiai. Nesvarbu kas tai būtų. Brolis ir sesuo, kolegos, sutuoktiniai, daili pensininkų porelė. Visos jos turi vienalytį gyvenimą. Visos jos panašios viena į kitą, o duetų tarpusavio santykiai – ritminga ir garsi muzika, sukurta dviejų širdžių.
Tai charizmatiškas spektaklis spindintis scenine ir vidine harmonija, bet tuo pačiu paliksiantis vietos pamąstymams ir bandymams prieštarauti pačiam sau, norint atrasti tinkamą vietą po savo dueto saule.
„Tai ne visuomet poros, bet būtinai - duetai.“
Knyga. Stephen Clarke ir jo trilogija “Vieneri metai mėšle“.
autorius akvile + tema gyvenimas, knygos, vietos
Pirmoji trilogijos knyga „Vieneri metai mėšle“ puikiai parodo šių dienų kultūrų skirtumus kosmopolitiškoje visuomenėje.
Autorius Stephen Clarke taip sklandžiai ir spalvingai sugebėjo perteikti savo patirtį, kad jo knyga tapo populiari daugelyje pasaulio šalių. Knygoje pasakojama apie jauną anglų verslininką Polą Vestą. Savo kompanijos jis buvo išsiųstas į Paryžių, sukurti ir atidaryti angliškų arbatinių tinklą. Jam tenka „pereiti“ per prancūziško mentaliteto kupina atmosferą, patirti visus prancūziško gyvenimo malonumus, susidurti su nuolat streikuojančia Prancūzijos tauta ir išbandyti slidžius Paryžiaus šaligatvius.
Anglijos ir Prancūzijos nesutarimai nuo Šimtamečio karo iki Napoleono laikų nuolat pasireiškia ir šių dienų kasdienybėje. Tiek anglai, tiek prancūzai vieni kitus vertina labai kritiškai. Todėl knygoje taip akivaizdžiai kritikuojami šių šalių nesutarimai.
Autoriaus aštri ir kandi nuomonė, bei sarkastiškas angliškas humoras daro šį romaną dar patrauklesniu. Veikėjai įkūnijantys bohemišką gyvenimą nuspalvina scenarijų, o tarptautinės dvasios turintis Paryžius sugeba patraukti savo lengva bohemiška dvasia.
Skaitant knyga dažnai prisimindavau Frederico Beigbederio ironiją ir kandumą. Todėl susidaro įspūdis, kad knygos stilius ir įvaizdis persismelkęs F. Beigbederio rašymo stiliumi. Tačiau kur kas paprastesnis ir tikroviškesnis.
Knyga tikrai nėra XXI amžiaus šedevras, bet tūrėtų patikti ieškantiems trumpų atostogų skaitant knygą.
Žinoma, į Prancūziją kritiškiau pažiūrėti gali tik žmogus prijaučiantis prancūziškoms kultūros tradicijoms, bet kitos šalies atstovas. Ir nors autorius anglas romanas labiau persismelkęs prancūziškomis tradicijomis. Todėl ši knyga pravers žmonėms norintiems artimiau pažinti Prancūziją ir jos gyvenimo būdą. Ir tuo pačiu gauti praktiškų patarimų, jei kada tektų viešėti Prancūzijoje.
„La bella vie a Paris“*
*Gražus gyvenimas Paryžiuje. (Pranc.)
Filmas “Genuja”
autorius akvile + tema menai, video, vietos
Paprastas, subtilus, tylus.
Filmas „Genuja“ apie šeimos gyvenimą po mylimo žmogaus netekties. Mažos mergaitės liūdesys ir kaltės jausmas netekus motinos. Suvokimas, jog vaikiška ir neapgalvota klaida visam gyvenimui iš rankų išplešė vieną brangiausių žmonių žemėje – mamą. Jausmas, kai nieko negali pakeisti.
Žavingas Colin Firth akcentas ir, mano nuomone, vienas tinkamiausių vaidmenų šiam aktoriui. Visi aktoriai savo stichijoje, o tai prikausto dėmesį. Dėl to nekyla jokių priekaištų režisieriui Michael Winterbottom. Viskas paprasta, bet kartu psichologiškai jautru.
Gyvenimiškas filmas apie šeimos tragediją ir bandymą atsitiesti ieškant prieglobsčio kitoje šalyje, kitokioje kultūroje.
Tikroji Italija – siauros miestų gatvelės, kavinukės tamsiose skersgatviuose, savo dvasią išlaikę seni pastatai, maži langai su langinėmis, nuostabūs kalnai ir sunkiai praeinami jų takeliai. Neretai purvinas, tamsus ir baugus Italijos glėbys. Žavinti Genuja ir Italijos kultūra neatsiejamas filmo akcentas.
Filmo montažas ne toks statiškas, todėl dvelkia natūralumu. Nuostabi muzika, jausmingi pianino akordai, realūs, sklandūs dialogai ir situacijos žiūrovui neleidžia atsiriboti nuo veikėjų gyvenimo.
Daug dėmesio filmas nereikalauja, tik dar kartą patvirtina seną tiesą, kad gyvenime svarbiausia ir yra pats gyvenimas, paprastumas, šilti santykiai. Siužetas pareikalaus tik nuoširdžios žmogiškos užuojautos ir supratimo. Drama „Genuja“ privers nuolat nerimauti, tikėtis perversmo, atomazgos, „smarkumo“. Bet ji išliks tokia pat subtili ir skoninga.
Tai lyg nuojautos išbandymas. Savotiškas jausmų patikrinimas.
“Welcome to Genova!”
