Baladė ,,Lietuviško žodžio kelias“
autorius akvile + tema užrašai
Iš ūkanoto ryto,
Iš tylinčios aušros šešėlio
Išnyra siluetas neryškus.
Jis eina su tiesos žodžiu,
Čia išsitiesdamas,
Čia greitai susitraukdamas.
Sunkią laimę neša jis kartu.
Ir oro gurkšniu keldamas gimtinę,
Su ryto saule savąjį likimą.
Bet lyg peiliu į širdį durtų
Mūs uždraustas kalbos likimas.
Ar mirsime mes patys to net nesuvokę,
Ar gimsime mes vėl- gyvuosim.
Kaip kartą po kartos pakeičia laikas,
Taip bangą po bangos
Branginsim žodį- lietuviškąjį žodį,
Ir saulei linkstant link laidos,
Ir mėnesienai sliūkinant iš savo kapo,
Mes žengiam savojo šešėlio link
Paskui lietuviškąjį taką.
Dar rytui neišaušus patraukėme į kelią.
Į sunkią, bet lemtingą dalią.
Per lietų, speigą, žvarbią naktį.
Ir nesvarbu, ar mūs gimtinė,
Ar sūnūs šventų knygų laukia.
Kiekvienas knygnešio žingsnelis lyg lietuviška giesmė,
Kiekvienas žodis - josios aidas.
Likimui mes dėkingi, nes papirkt šį kartą
Nebuvo nuodėmė.
Iš vakaro dar mes girdėjom žandarą šnekant,
-Kad ir kiek jie bus nuėję,
Nestabdysiu jų kelionės
Juk ir aš už gyvą savo tautos žodį
Savąją gyvybę paaukočiau.
Mes tą naktį laukėm saulės, nes mūs vyrai,
Kad ir drūti, nebegali ramūs būti.
Spaudė širdį neteisybė nelemta
Ir keisti prisiminimai.
Tik užmerk akis, per miglotą tamsą
Mylimosios veidą pamatysi
Ji su ilgesiu širdy ir kiekvienu oro gurkšniu
Manus marškinius šalia savęs kabina.
Gal ramiau jai juos matyti, kai manęs nėra šalia.
Bet juk turime mintis, jėgas taupyti,
Nes dar ilgas kelias nebylios tiesos,
Kol žodį mes prikelsime.
Paliksime jį mes tiems, kurie ateis,
pralenks ir pasiliks po mūsų.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Ir žodį leis iš rankų į rankas…
Rwanda
autorius akvile + tema gyvenimas, menai, video, vietos
“There are no devils left in Hell,” the missionary said. “They are all in Rwanda.”
Tūkstančio kalvų šalis, kurioje visada šilta. Čia daugiau nei 200 dienų per metus žaibuoja ir kyla audros. O įspūdingo grožio gamta stebina turistus. Deja, tankiausiai apgyvendinta šalis vidurio Afrikoje, dar ir šiandien prisimena didžiausią savo šalies tragediją.
Vienas tragiškiausių įvykių XX amžiuje. Beveik milijonas žmonių – tiek nužudyta Ruandos istorijoje. 1994 metais prasidėjęs genocidas pasiglemžė nuo 500 iki 800 tūkstančių tutsių, o apie 150 tūkstančių buvo priversti palikti savo šalį.
Masinės žudynės prasidėjo įsiplieskus karui tarp etninių grupių, hutų ir tutsių. Tragedijos mastą ir priežastis suvokti yra sunku, nes Ruandos istorija yra išties paini.
Ruanda – sukurta Belgijos kolonijos pagrindu. Neapykanta tutsių benruomenei programuojama buvo dar nuo 1933 metų. Belgijos valdžia dirbtinai suskirstčiusi tutsių ir hutų etnines grupes sukėlė neapykantą hutų pusėje, nes tutsiai turėjo kurkas daugiau teisių ir buvo laikomi „tinkamesni hutams valdyti“. Nors tiek tutsiai, tiek hutai kalba ta pačia kalba, atrodo taip pat, priklauso tai pačiai kultūrai jų savimonėje buvo ugdomas priešiškumas „saviesiems“. Žmogžudysčių tikslas buvo „pilnai arba bent dalinai“ sunaikinti tutsių etninę mažumą. O šią idėją nuoširdžiai tikėjo ir ją palaikė ne vienas vyriausybės narys.
Tai trumpiausias laikotarpis pasaulio istorijoje, kai vos per tris mėnesius genocidas nusinešė tiek aukų. Genocido šūkis: „žudyk, arba būsi nužudytas“,– būtent todėl nepavyko išvengti ir nuosaikių hutų aukų.
Norinčius artimiau susipažinti su Ruandos genocido istorija tikrai sudomins filmas „Ruandos viešbutis“. Jis padės suvokti tų dienų tragediją ir pajusti dar dabar ruandiečių širdyse rusenantį skausmą.
Genocido veidas ir šių dienų realybė, kai pagalbos ranka taip nenoriai tiesiama aukščiausių institucijų, tarptautinių bendruomenių ir kaip paprasti žmonės gali padaryti daugiau už galingiausias pasaulyje valstybes.
Filmas “Vanduo”
autorius akvile + tema menai, video
“Lušnynų milijonierius“ – ne vienintelis filmas atspindintis Indijos kultūrą. Ne mažesnį įspūdį paliksianti drama „Vanduo“. Taip pat kupina žavesio, bei nepamatuojamo grožio ir emocijų.
Istorija pasakoja apie 1938m. Indijoje veikusias moterų prieglaudas. Jose atsidurdavo visos žuvusių ar mirusių vyrų našlės nuo 8 iki 80 metų amžiaus. Būdavo ir kitos galimybės, bet susideginti kartu su sutuoktinio kūnu arba ištekėti už vyro jaunesniojo brolio pasiryždavo ne visos.
Į prieglaudą ant Gango kranto patenka 8-erių metų Čiuja. Ji ilgisi mamos ir nesuvokia, kodėl negali grįšti namo. Jaunos mergaitės širdį ramina panašaus likimo našlė Kaljani, kuri priversta tapti prostitute, kad uždirbtų pinigų prieglaudos gyventojų maistui. Čiujos smalsumo dėka Kaljani supažįsta su idealistu teisininku Narajaniu. Beprotiška jo meilė teikia galimybę, kad pagaliau įsisenėjusios gimtosios Indijos kultūrinės tradicijos pasikeis. Bet liberalus mąstymas kertasi su tradicijomis prie kurių pripratę Indijos kultūros žmonės.
Tyliai tikimiasi, jog keičiantis laikams nebeliks tokios bausmės, kaip išvarymo iš namų. Nors vidinis balsas prieštarauja tikėjimui, našlės tūkstančius kartų per dieną kartoja specialią mantrą ir tikisi kitame gyvenime atgimti vyru.
Dauguma našlių dar ir dabar gyvena socialinėje, kulturinėje izoliacijoje, kaip ir parašyta Šventajame Rašte.
Humoro klubas drebino Kauną
autorius akvile + tema gyvenimas, video
Vakar klube „Nautilus“ debiutavo humoro klubas su programa „Kalba Vilnius“ (15min foto). Pirmasis „Stand-up comedy“ vakaras Kaune žiūrovus išlydėjo su šypsena veiduose. Žinoma, kai kam reikėjo labiau pasistengti, kad prajuokintų Kauno publiką. Bet daugeliui dalyvių pavyko pralaužti ledus ir laimėti daugumos žiūrovų nuoširdų juoką ir ovacijas. Vakaro staigmena buvo legendinio tikrojo Roko Žilinsko svečiavimasis žiūrovų gretose.
Taigi, kas nespėjo apsilankyti renginyje vakar, tai padaryti galės ir kovo 26 dieną. Humoro klubas tada vėl svečiuosis Kauno laisvalaikio namuose „Nautilus“.
