“Slow food”
autorius akvile + tema gyvenimas
Mitybos įpročiai formuojasi nuo gimimo iki ketvirtųjų gyvenimo metų, todėl nenuostabu, kad būtent jie pakeičiami bene sunkiausiai.
Todėl nereikėtų pamiršti, kad pats vertingiausias mūsų organizmui tas maistas, kurį teikia motina gamta. Juo reikėtų statyti savo gyvo ir sveiko individo pamatus. Tai tikras, natūralus energijos šaltinis, kuris vienintelis mums gali padėti išlikti sveikiems ir svarbiausia nugyventi ilga ir turiningą gyvenimą.
Dėja, pramonės perversmas ir į priekį žengiantis pasaulis po truputį trumpina žmonių gyvenimo trukmę. Kita vertus, žmonių gimstamums taip sparčiai didėja, kad, tikriausiai, pravartu daugelį visuomenės narių nuolat alinti nenatūraliais ir chemiškai apdorotais produktais. Savotiška natūrali atranka – išlieka stipriausi.
Tačiau daugeliui žmonių kito pasirinkimo nėra – sveikas maistas darosi vis brangesnis, dirvožemiai teršiami, sveiko maisto pasiūla mažėja, o kadangi esame it laikrodžiai prisukti ir gyvename nuolat skubančiame pasaulyje papraščiau yra užsukti į greito maisto restoraną.
Būtent tokiam lėkimui ir karui prieš industrinę revoliuciją pasišventė „Slow food” organizacija.
„Lėtas maistas” - ne pelno siekianti organizacija įkurta 1989 metais kovojant su greito maisto ir greito gyvenimo, vietinių maisto tradicijų nykimu ir žmonių, susidomėjusių maistu kurį valgo, mažėjimu.
Daugeliui jau neberūpi kokį maistą jie valgo, kur ir iš ko jis gaminamas. Taigi koks mūsų valgomo maisto skonis ir mūsų maisto pasirinkimas turės įtakos pasaulio ateities vizijai?
Spręsdamas šias problemas “Slow Food” tarptautinis sąjūdis remia ir skatina ieškoti nišų, kur galėtų skleistis jaunieji ūkininkai, virėjai, amatininkai ir, žinoma, patys valgytojai. Tai bandymas įkvėpti kitus, linksmintis ir dalintis sveiko maitinimosi dvasia.
Lietuvoje šis antiglobalistinis kultūrinis sąjūdis dar nepopuliarus. Galbūt, dėl dar ne visiškai užvaldžiusios greito maisto manijos, o galbūt dėl sunkiai pakeičiamų mitybos įpročių – juk visai nesenai lietuviai pirmą kartą paragavo „Fast food“. O kolkas restoranų pažymėtų “Slow food” logotipu - sraige Lietuvoje teks palaukti.
“Slow food” filosofija paprasta – stipraus ryšio tarp lėkštės ir planetos pripažinimas.
August 11th, 2009 at 14:01
o tai nuo kada jau skaitos ,kad yra slow? tikriausiai nėra receptų ,kas yra really slow? man čia daug nesigilinusiam apčiuopiamumo trūksta kiek :}
August 14th, 2009 at 21:34
Nuo tada kai nekenkia Tavo sveikatai ar bent jau pastebimai neaugina nepageidaujamų kg. Žinoma, galima ginčytis, nes eilinių kepsniukų, rūkytos mėsos ir kt. lietuvaičio skanumėlių dietologai taip pat pataria valgyt nedaug, o pagal jų sudarytą racioną sotus galbūt liktų tik triušis, bet reiktų ieškot nemodifikuoto, ekologiško, iš šviežių produktų pagaminto maisto. Svarbiausia nepamiršti maisto gamintis pačiam, nes „Slow Food“ duomenimis, per paskutinius 50 metų pasaulyje išnyko maždaug trečdalis valgių receptų ir maisto produktų. Taigi vakarienę pagal seną močiutės receptą jau galima būtų priskirti “Slow food” idealogijai.
August 18th, 2009 at 15:56
ir kaip daug pati tokios vakarienės padarai ?:}
August 20th, 2009 at 14:39
Deja ne :D